Pramonėje defektams aptikti dažniausiai naudojamos kelios megahercų ultragarso bangos. Aukšto dažnio ultragarso bangos turi stiprų sklidimo tiesiškumą, lengvai sklinda kietose medžiagose ir lengvai atsispindi susidūrus su dviejų skirtingų terpių suformuota sąsaja, todėl gali būti naudojamos trūkumams aptikti.
Paprastai ultragarsinis zondas naudojamas gerai kontaktuoti su zonduojamo ruošinio paviršiumi. Zondas gali efektyviai skleisti ultragarso bangas į ruošinį, priimti ultragarso bangas, atsispindinčias nuo (defekto) sąsajos, ir tuo pačiu paversti jas elektriniais signalais, o vėliau perduoti į prietaisą apdoroti.
Pagal ultragarso bangų sklidimo terpėje greitį (dažnai vadinamą garso greičiu) ir sklidimo laiką galima žinoti defekto vietą. Kai defektas yra didesnis, atspindintis paviršius yra didesnis, o jo atspindima energija yra didesnė. Todėl kiekvieno defekto dydis (ekvivalentas) gali būti nustatytas pagal atspindėtos energijos dydį. Dažniausiai defektų aptikimui naudojamos bangos formos yra išilginės bangos, skersinės bangos, paviršinės bangos ir kt. Pirmosios dvi tinkamos aptikti vidinius defektus, o pastarosios – paviršiaus defektams aptikti, tačiau kelia aukštus reikalavimus paviršiaus sąlygoms.
