Silicis susitraukia, kai skystas, ir plečiasi, kai kietėja. Jis turi aukštą lydymosi ir virimo temperatūrą ir kristalizuodamas sudaro deimantinę kubinę kristalų struktūrą. Raktas į silicio, kaip puslaidininkio, vaidmenį ir jo panaudojimą elektronikoje yra elemento atominė struktūra, kurią sudaro keturi valentiniai elektronai, leidžiantys siliciui lengvai susijungti su kitais elementais.
Didžioji dalis kasmet rafinuojamo silicio – apie 80 % – gaminama kaip ferosilicis, skirtas naudoti plieno gamyboje. Priklausomai nuo lydyklos reikalavimų, ferosilicis gali turėti nuo 15% iki 90% silicio.
Geležies ir silicio lydiniai gaminami redukcinio lydymo būdu naudojant rūdos lankines krosnis. Anglies šaltiniai, tokie kaip silicio dioksido turinčios rūdos ir koksinės anglys (metalurginės anglys), susmulkinamos ir pakraunamos į krosnis kartu su geležies laužu. Esant aukštesnei nei 1900 laipsnių (3450 laipsnių F) temperatūrai, anglis reaguoja su rūdoje esančiu deguonimi, sudarydama anglies monoksido dujas. Tuo pačiu metu iš likusios geležies ir silicio susidaro išlydytas ferosilicis, kurį galima surinkti bakstelėjus į krosnies dugną.
Atvėsęs ir sukietėjęs ferosilicis gali būti transportuojamas ir naudojamas tiesiogiai plieno gamyboje. Tas pats metodas, išskyrus geležį, naudojamas metalurginiam siliciui, kurio grynumas didesnis nei 99 %, gaminti. Metalurginis silicis taip pat naudojamas plieno gamyboje, taip pat aliuminio lydinių ir silano cheminių medžiagų gamyboje.
Metalurginis silicis klasifikuojamas pagal geležies, aliuminio ir kalcio priemaišų lygius lydinyje. Pavyzdžiui, geležies ir aliuminio kiekis 553 metaliniame silicyje yra mažesnis nei 0,5%, o kalcio kiekis yra mažesnis nei 0,3%. Ferosilicis, be plieno gamybos, gali būti naudojamas daugeliu atvejų. Tai pirminis lydinys, naudojamas ferosilicio magnio gamyboje ir gumbelių formavimo agentas, naudojamas kaliojo ketaus gamyboje.
